Niekam ne paslaptis, kad daugybė žymių žmonių turi pseudonimus, kurie gali atspindėti nuo jų įvaizdžio detalių iki kažkada suvaidintų personalžų ar mūzų vardų bei pavadinimų. Šiame sąraše pateikiu jums tikruosius jų vardus

jaigu jums idomu kas nutiks 7 dali per 2 dali??? pasiskaityk cia

Pats pavojingiausias namų gyvūnas yra paprastoji musė. Kadangi musės turi įprotį tūpti ant gyvūnų išmatų, jos perneša daugiau ligų ir užkratų nei koks nors kitas gyvūnas.


Prieš 100 metų pirmas virusas buvo rastas vienu metu ir augaluose ir gyvūnuose.



Nuodingos strėlinės varlės Pietų ir Centrinėje Amerikoje yra patys nuodingiausi gyvūnai pasaulyje.

Banginio naujagimis yra 6-7.9 m ilgio ir sveria iki 3 tonų.



Žmogaus akis sumirksi vidutiniškai 4,2 mln. kartų per metus.



40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių.

Japonija – tolimas kraštas turintis visiškai kitokią kultūrą negu vakarietiškosios šalys. Ta proga apsilankysime Japonijoje esančioje apleistoje mokykloje. Ji tradicinės senosios japonų architektūros pavyzdys

Esame įpratę rudenį rinkti sausus lapus ir iš jų daryti įvairias puokštes. O štai Japonai ir vėl nustebino pasaulį, sukurdami unikalią graviravimo ant lapų technologiją ir paversdami sausus medžio lapus meno kūriniu. Teigiama, kad šis kruopščiai saugomas tecnologinis procesas, susideda daugiau nei iš 60 operacijų ir leidžia ant platano ar klevo lapų išgraviruoti jūsų norimą nuotrauką ar paveiksliuką. Išgraviruoti lapai gali būti savo natūralios spalvos ar tonuoti norima spalva.

Rusijoje turbūt kaip niekur kitur pasaulyje yra daug apleistų vietų. Šį kart apsilankysime tikrus šedevrus, meno kūrinius – apytikriai XIX a. prad. medinius pastatus.Jie atrodo tiesiog palikti taip lyg iš jų slapčia būtų dingę žmonės, o vėliau niekas nebeįkėlęs kojos į jų vidų. Kai kurie baldai, net indai vis dar kaip ir prieš šimtmetį guli savo vietose. Tai tikrai nepakartojama, tačiau nėra ir labai keista. Šie pastatai plyti giliai šiaurinės Rusijos miškuose kur retas žmogus tik užklysta.

1.Žmogus - vienintelis gyvūnijos pasaulio atstovas, sugebantis piešti tiesias linijas.

2.Žmogui per gyvenimą vidutiniškai išauga 725 km plaukų.

3.Blondinams barzda dygsta sparčiau negu brunetams.

4.Žydraakiai yra daug jautresni skausmui nei kitos akių spalvos žmonės.

5.Kai žmogus šypsosi, dirba 17 raumenų.

6.Plaučių paviršius sudaro maždaug 100 kv. metrų.

7.Žmogaus DNR sudaro apie 80 000 genų.

8.Kiekvienas žmogaus pirštas per gyvenimą susilenkia maždaug 25 mln. kartų.

9.Žmogaus smegenys per dieną generuoja daugiau elektros impulsų negu visi pasaulio telefonai kartu.

10.Bendras žmogaus organizme esančių bakterijų svoris sudaro 2 kilogramus.

11.Mokslinis bambos pavadinimas - umbilicus.

12.Žmogaus smegenyse per vieną sekundę įvyksta 100 000 cheminių reakcijų.

13.Vaikai gimsta be kelio girnelių. Jos atsiranda tik 2-6 jų gyvenimo metais.

14.Kai žmogus gimsta, jo smegenyse būna apie 14 mlrd. ląstelių, sulaukus 25 m. jų kasdien sumažėja 100 tūkstančių.

15.Žmogaus plonoji žarna, kol jis gyvas, būna 2,5 m ilgio, o mirus ir atsipalaidavus raumenims ji siekia 6 metrus.

16.Dešinysis žmogaus plautis talpina daugiau oro nei kairysis.

17.Suaugęs žmogus per parą iškvepia ir įkvepia maždaug 23 000 kartų.

18.Moters organizmas per visą gyvenimą pagamina maždaug 7 mln. kiaušialąsčių.

19.Nusičiaudėti atsimerkus neįmanoma.

20.Žmogus, kuris per dieną surūko pakelį cigarečių, per metus suvalgo pusę šaukštelio dervos.

21.Žmogaus akis sugeba atskirti 10 mln. atspalvių.

22.Žmogaus burnoje yra iki 40 000 bakterijų.

23.Moterys mirksi dvigubai dažniau negu vyrai.

24.Rankų pirštų nagai auga 4 kartus sparčiau negu kojų.

25.Pačios smulkiausios ląstelės vyro organizme yra spermos ląstelės.

26.Pats stipriausias žmogaus raumuo - liežuvis.

27.Gimstant kūdikio kūne yra 300 kaulų, o suaugusių lieka tik 206.

28.Suaugusio žmogaus kūne yra apie 75 km nervų.

29.Nervų impulsai žmogaus kūne juda maždaug 90 m per sekundę greičiu.

Tik trys gyvūnai turi mėlynus liežuvius: juodasis lokys, čau čau šunys ir mėlynaliežuvis driežas.

Banubai (šimpanzių rūšis) yra vieninteliai ne primatai, užsiiminėjantys oraliniu seksu, bučiuojasi įkišdami parneriui į burną liežuvį ir bučiuoja genitalijas.

Delfinai miega su viena atmerkta akimi.

Kupranugariai turi tris akių vokus.

Buliai neskiria spalvų.

Karvės nosyje yra tik prakaito liaukos.

Nuodingoji Strėlinė varlė turi tiek nuodų, kad galėtų nužudyti 2200 žmonių.

Emu stručiai nemoka eiti atgal.

Kai kurių blusų peniai yra Y formos.

Dramblių nėštumas trunka apie 2 metus.

Vištos negali ryti jei yra žemyn galva.

Auksinė žuvelė turi 3 sekundžių atmintį.

Dėl nežinomų priežasčių, iguana gali įvykdyti savižudybę.

Lukštas sudaro 12 procentų kiaušinio svorio.

Kalmaras turi 10 čiuptuvų.

Snaigės dauginimosi organai yra galvoje.

Kai raguotoji rupūžė supyksta, iš savo akių švirkščia kraują..

Vidutiniškai višta per metus padeda 230 kiaušinių.

Valgomasis moliuskas turi 35 mėlynas akis.

Gulbės patinas - vienintelis paukštis turintis penį.

Vištos kairė koja daug silpnesnė už dešinę.

Tik šunys ir vyrai turi prostatas.

Žirafos kraujo spaudimas aukščiausias iš visų gyvūnų..

Zebrai nemato oranžinės spalvos.

Karvė moka lipti laiptais aukštyn, bet ne žemyn.

Protingiausi šunys yra Džako Ruselo terjeras ir škotų kolis, o kvailiausias afganų skalikas.

Nėra dviejų tokių pat zebrų, kurie turėtų tokius pat dryžius.

Bebras gali išbūti nekvėpavęs 455 minutes.

Kolibriai yra vieninteliai paukščiai mokantys skristi atbuli.

Ilgiausiai išgyvenęs kaspinuotis (žarnyno parazitinė kirmėlė) buvo 35 metų amžiaus!

Jau greičiau 20 kartų į tave pataikys lėktuvas nei įkas barškuolė.

Bengalijos rtikgrai taip mėgsta vandenį, kad jame net ieško grobio.

Normalus arklys per metus suėda maisto, 7 kartus viršijančio jo paties svorį.

Katė tamsoje už žmogų mato apie 6 kartus geriau dėl tapetum lucidum , ypatingai atspindinčių ląstelių sluoksnio, kuris sugeria šviesą.

Katė savo ūsais nujaučia erdvės dydį ir supranta pro kurią ertmę tilps prasisprausti, o pro kurią ne.

Katės prausiasi laižydamos sau leteną ir trindamos snukutį, norėdamos nusiraminti. Taip jos dažnai daro po patirto streso.

Katės turi 60 stuburo slankstelių, o žmonės 34.

Katės negali pajudinti žandikaulių į šonus - jos tik kanda.

Vištgaidis iš tikrųjų tai kastruotas gaidys.

Chameleono liežuvis du kartus ilgesnis už jo kūną.

Iš beždžionių tik šimpanzės sugeba išmokti atpažinti save veidrodyje.

Karvė per savo gyvenimą duoda apie 200,000 stiklinių pieno.

Imperatoriškieji pingvinai nevalgę kiaušinį peri 60 dienų ir netenka apie 12 kilogramų svorio.

Atlantinė skumbrė vienu metu padeda apie 500,000 kiaušinėlių.

Karvių kailio margumas kaip ir žmogaus pirštų atspaudai - nėra dviejų identiškų.

Ką tik gimęs kengūriukas būna apie 3 centimetrų ilgio.

1872 metais JAV dėl epidemijos nudvėsė ketvirtadalis visų arklių.

Žiurkė be vandens gali išbūti ilgiau už kupranugarį.

Paprastai namuose lovoje gyvena apie 6 milijardai dulkinių erkių.

Genys per sekundę gali stuksenti iki 20 kartų.

Zebras yra baltas ir turi juodus dryžius, bet ne atvirkščiai.

Katės pusę savo gyvenimo pramiega.

Visi moliuskai gimsta vyrais, tik vėliau kai kurie nusprendžia būti moteriškos lyties.

Liūto riaumojimas girdimas už daugiau nei 10 kilometrų.

Amerikietiškojo oposumo patelės nėštumas trunka 12 dienų.

Skruzdės nemiega.

Amariniai vabzdžiai gimsta nėšti ir gimdo praėjus 10 dienų po pačių gimimo. Jū gyvenime sekso nėra.

Mėlynasis banginis sukelia didžiausią triukšmą savo švilpimu iš visų gyvūnų. Jis siekia 188 decibelus.

Indėnai anksčiau bebro dantis naudojo kaip peilio geležtę.

Maitinant vištas nuspalvintu pašaru, jos gali dėti spalvotų trynių kiaušinius.

Mėsėdžiai neėda kito gyvūno, jeigu šis yra nutrenktas žaibo.

Katė draskydama baldus neturi nieko pikto, ji tik paprasčiausiai nori nugrandyti atbukusius nagus, kad šie paaštrėtų.

Šuns atmintis trunka 5 minutes, o katės 16 valandų, panašiai kaip orangutano.

Katės murkimo dažnis yra 26 ciklai per sekundę - kaip ir dyzelinio variklio.

Katės eidamos vienu metu deda dešines o po to kaires kojas. Tai dar daro žirafos ir kupranugariai.

Kai kurių kačių šlapimas prietemoje švyti.

Kai kurios varlės gali užšalti į ledo gabalą, o atšilusios toliau tęsti savo gyvenimą.

Šunys prakaituoja tik per letenų pagalvėles.

Šunys biblijoje minimi 14 kartų.

Laumžirgis yra vienas iš greičiausiai skraidančių vabzdžių. Jis gali išvystyti iki 100 km/h greitį.

Kasmet vabzdžiai suėda 1/3 mūsų planetos grūdinių kultūrų.

Drambliai bendrauja mums negirdimu dažniu: tarp 14 - 35 hertsų.

kasmet naminių gyvūnėlių ėdalui išleidžiama apie 1.5 milijardo dolerių ir ši suma 5 kartus mažesnė už tą, kuri išleidžiama kūdikių maistui.

Džordžo Vašingtono mylimiausio arklio vardas buvo Leksington. Napoleono - Marengo.

Vokiečių aviganiai, lyginant su kitomis šunų veislėmis, daugiausiai įkanda žmonėms.

Auksinė žuvelė netenka savo spalvos jei diena apniukusi arba jei ją įdėsime į upę (tekantį vandenį).

Senovės Egipte visa šeima privalėdavo nusiskusti antakius tuo atveju, jei mirdavo šeimos katė ar katinas, kad išreikštų sielvartą.

Per gyvenimą bitė prineša 1/12 arbatinio šaukštelio medaus.

Audinės kailiniams gali prireikti iki 65 audinių žvėrelių. Kitų tipų kailiniai: bebro - 15; lapės nuo 15 iki 25; šermuonėlio - 150; šinšilo iki 100.

Omaras turi maitintis 7 metus, kad pasiektų 0,5 kg. svorį..

Korėjos "pošintang'as" yra šunų mėsos sriuba. Ypatingai ši sriuba valgoma vasarą, nes tikima, kad ji labiau atpalaiduoja moteris ir sustiprina vyrų pajėgumą.

Filmo Lesė šuns tikrasis vardas buvo Pal.

Macaroni, Gentoo, Chinstrap ir Emperor yra pingvinų rūšys.

Kurmis per dieną gali išrausti 90 metrų ilgio tunelį.

Uodams labiau patinka vaikai nei suaugę ir šviesiaplaukiai nei tamsiaplaukiai.

Katės neutralizavimas (kastracija) gyvenimą pratęsia iki 3 metų.

Nėra dviejų tokių pačių voratinklių.

Pelėdos akies obuoliai yra vamzdinės formos, kadangi pelėda savo akių judinti nesugeba.

Kalbančios papūgos gali mokėti vidutiniškai 20 žodžių, bet būta atvejų, kai kalbanti papūga mokėjo ir 100 žodžių.

Pekino šoniukai Kinijoje buvo šventi 2 000 metų. Jų veislė yra viena seniausių pasaulyje.

Papūgos valgo visą žmogišką maistą išskyrus avokadus ir šokoladą, kadangi pastarieji joms yra mirtinai toksiški.

Žurnale New Scientist paskelbti skaitytojų klausimai ir atsakymai į juos iš rubrikos „Paskutinis žodis“, kuri egzistuoja žurnale jau 12 metų. Kalba eina apie 10 populiariausių klausimų, į kuriuos paprastai neįmanoma gauti atsakymų, bet kurie labai domina žmones.


1. Ar jaučia žmogus skausmą, kai jam nukerta galvą?

Atsakymas: Taip, jaučia. 1983 metais buvo atliktas medicininis tyrimas ir padaryta išvada, kad nepriklausomai nuo to, kaip greitai įvykdoma bausmė, netekus galvos galimas kelių sekundžių skausmas. Net naudojant giljotiną, kuri laikoma viena „humaniškiausių“ galvos kirtimo priemonių, neįmanoma išvengti skausmo, kuris truks 2-3 sekundes. Buvo daug atvejų, kai po budelio smūgio aukos galva dar „tebegyveno“. Pvz., 1905 metais buvo atliktas siaubingas eksperimentas, kai prancūzų gydytojas pašaukė mirtimi nubaustą vyrą vardu po kelių sekundžių po galvos nukirtimo. Vietoj atsakymo atkirstai galvai atsimerkė akių vokai, vyzdžiai susifokusavo ties gydytoju, ir tik po kelių sekundžių akys vėl užsimerkė. Gydytojas pareiškė, kad tada, kai jis dar sykį pakartojo aukos vardą, viskas vėl pasikartojo ir tik trečią sykį galva nebereagavo. Aišku, skausmas priklauso ir nuo budelio meistriškumo. Baudžiant mirtimi Škotijos karalienę Mariją Stiuart 1587 metais, budelis kirto tris kartus, ir netgi po to jam teko užbaigti darbą peiliu.

2. Kodėl ananasai taip badosi?

Besibadanti, aštri ananaso išorė, rodytųsi, prieštarauja pačiam šio vaisiaus egzistavimui: kokiu gi būdu gyvūnai gali pasiekti jo saldų minkštimą? Paslaptis tame, kad ananasus, kurie parduodami parduotuvėse, skina dar neprinokusius. Gyvūnai miškuose ėda ananasus jau prinokusius, minkštus, lengvai atsidarančius. Besibadantį paviršių turi daugumos augalų vaisiai, kad apsigintų iki to laiko, kol tie iki galo neprinoks.

3. Kokio dydžio būna kurmio urvas?

Kurmis maitinasi vikšrais, vabzdžiais, kurie patenka į jo požeminį pasaulį. Kurmio urvo dydis priklauso nuo to, kiek turtinga gyviais ta žemė, kurioje jis gyvena. Suprantama, kad urvas, esantis po derlinga pieva, bus mažesnis už tą, kuris išraustas po negyva dirva. Suaugęs kurmis gali išrausti urvą maždaug 7000 kvadratinių metrų teritorijoje, sukurdamas daugelio lygių tunelių tinklą (priskaičiuota net iki 6 lygių arba „aukštų“). Toje sistemoje yra ir koridoriai, ir perėjimai iš „patalpos“ į „patalpą“, ir „sandėliai“, kuriuose saugomas grobis.

4. Jeigu nešiojate juodas kelnes arba juodą sijoną – ar jūsų užpakalis atrodo mažesnis?

Taip ir yra. Žmogaus akis geriau priima šviesias spalvas, todėl kūno dalių, pridengtų tamsiais rūbais kontūrai atrodo mažesni. Problema čia tame, kad tai suveikia tik žvelgiant į žmogų iš už nugaros. Kai žvelgiama iš šono, išryškėja tikrieji matmenys.

5. Kodėl gelia dilgėlė?

Dilgėlė išskeria mišinį iš 3 cheminių medžiagų, kai trapūs plaukeliai ant jos lapų suyra, kontakto su oda metu, todėl gėlimu to pavadinti negalima, greičiau – apsideginimu rūgštimi.

6. Kiek mikroorganizmų rūšių gyvena ant žmogaus kūno ir jo viduje?

Apie 200, be to 80 rūšių – vien burnoje. Mūsų organizmas – tai ištisas mikrobų gamybos fabrikas. Per dieną mūsų kūnas išskiria nuo 100 mlrd iki 100 trln bakterijų. Kiekviename žarnyno kvadratiniame centimetre gyvena iki 10 mlrd mikrobų, o ant kvadratinio centimetro odos – iki 10 mln. Daugiausiai mikrobų ant dantų, gerklėje ir virškinimo trakte, kur jų koncentracija tūkstanteriopai didesnė negu ant odos paviršiaus. Be to, ant žmogaus kūno gyvena tokie parazitai kaip folikuliarinė erkė, kuri nedaro jokios žalos, tik maitinasi jau atmirusiomis odos ląstelėmis. Kitų parzitų nekenksmingais nepavadinsi. Pavyzdžiui, ameba Naegleria fowlery praninka į žmogaus smegenis ir dauginasi ten tol, kol žmogus miršta.

7. Kodėl patepus perpjautą obuolį citrinos sultimis, jis neparuduoja?

Atsakymas slypi obuolio ląstelinėje struktūroje. Kai peilis perpjauna odelę, oras ima rūgštinti šio vaisiaus fermentus. Parudavimo procesas skirtas palengvinti ląstelių gijimą ir padaryti obuolį nepatraukliu gyvūnams, kurie galėtų jį suėsti. O citrinos rūgštis sulėtina šį procesą, keisdama obuolio pjūvio spalvą.

8. Kokio storumo reikėtų būti žmogui, kad jo nepramuštų kulkos?

9mm kulka gali pramušti 60 žmogaus kūno centimetrų, kol visiškai nesustos. Be to, jei kulka ir įstrigtų riebaliniuose sluoksniuose, jos smūgis smarkiai pažeistų aplinkinius vidaus organus ir žmogus mirtų nuo trombozės.

9. Kokie gyvūnai ėda vapsvas?

Vapsvas ėda paukščiai, skunsai, meškos, žiurkės, pelės. Vapsvas ir bites lesa 133 rūšių paukščiai, kurie išvengia įgėlimo jas sutrėkšdami į medžio kamieną arba šakas. Barsukai iškasa vapsvų lizdus ir ėda jų turinį išvis nekreipdami dėmesio į vapsvų pasipriešinimą. Taip pat vapsvas maistui vartoja varlės, įvairūs vabalai.

10. Kodėl gamta neišrado rato?

Gamta jį išrado, tiesiog iki šiol tai nebuvo galima pastebėti. Mikroorganizmai naudoja apvalius diskus, kad persikeltų iš vienos vietos į kitą. Bakterijos irgi juda „ratų“ pagalba – juda prisitvirtinusios prie „ratuko“ ląstelės membranoje. Šis ratas sukasi didžiuliu greičiu (iki 100 apsisukimų per sekundę) ir gamina elektrą, kuri pakrauna proteinus, pritvirtintus prie ląstelės membranos.

Nežiūrint į milžinišką mokslininkų atliktą darbą, visgi lieka klausimų, į kuriuos sunku gauti atsakymus. Kaip įkišamas džemas į karamelę? Kas atsitinka konservų skardinėje tą naktį, kai baigiasio jos galiojimo laikas? Kodėl visos mamos, maitinančios vaiką šaukšteliu, visada atveria burną? Kaip ilgai galima išgyventi, maitinantis vien alumi? Ir t.t., ir t.t.