Ankstyvas šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš vakarėlio,
mėgina užmigti, troškulys kankina, o čia tėvas įvirsta į kambarį ir sako:
– Kelkis eisim žolės šienauti.
– Nieko nebus, – sako Petras, – nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Atsikelia Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nė nepradėjus šienauti
sako tėvui:
– Žinai diena bus karšta, einu namo, atnešiu atsigert.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
– Tėvas praš valgyt padaryti, labai išalko.
Jei tėvas liepė, vadinasi reikia daryti.
O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
– Einam namo, motina priešpiečių paruošė.
Jei motina liepë, vadinasi reikia eiti. Grįžo abu namo, o sūnus ir
sako:
– Tėvai, būtų prie prie koldūnų buteliuką… Gal tada ir darbas geriau
eisis.
Tėvas sako:
– Eik pas kaimyną, paimsi skolon puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus sako:
– Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai
ateis tėvas ir papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
– Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę padėtum paskersti.
Kaimynas prašė, vadinasi reikia padėti. Už peilio ir eina per pievą, o
kaimynas, pamatęs pagalvojo: „Išdavė vaikis. Šakės…” Ir per kitas
duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, o kieme nieko nėra. Mato:
kiaulė po kiemą laksto. Tas tik šmaukšt – ir po kiaulės. Eina namo su
kruvinu peiliu, o sūnus ir sako motinai:
–Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O,
žiûrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris miškan. Grįžo tėvas ir klausia
Petro:
– Tai kur motina?

Tas ilgai negalvojęs:
– Su kaimynu į miškà pabėgo, kol tu kiaulę skerdei.

Įsiuto tėvas, ir į mišką pasileido.

Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, taurelę išlenkia ir sako:
– Sakiau, kad žolës nepjausiu, vadinasi nepjausiu.