Cia 2 linksmi dienorasciai pingvino ir sargo tikiuosi jums patiks :)

Maniau, kad soniniu dureliu langas atidarytas, bet, iskisus pro ji galva,
paaiskejo, kad jis buvo uzdarytas.

Vyrukas buvo per visa kelia. Turejau keleta kartu pasukti i sona, kol i ji
atsitrenkiau.

As pasukau i salikele, paziurejau i savo uosve ir nusiritau nuo pylimo.

Bandydamas uzmusti muse, as atsitrenkiau i telegrafo stulpa.

Buvau vairaves jau 40 metu, kai uzmigau prie vairo ir patekau i autoavarija. [...]

Čia siek tiek aprašyta Cernobilio avarija.

Černobilis, branduolinis košmaras

Černobilio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus.

Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius pavojaus ignalus monitoriuose.

Prietaisai rodė neįtikėtinai didelį radiacinį užterštumą. Iš pradžių buvo manyta, kad įvyko avariją Forsmorko reaktoriuje. Tačiau tyrimai parodė, kad to negali būti. Bet prietaisai rodė, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis už leistiną.

Geigerio-Miulerio skaitikliai parodė, kad visi šeši šimtai Švedijos elektrinės darbininkų yra gavę žymiai didesnę už leistiną jonizuojančiosios spinduliuotės dozę.

Buvo skubiai paimti ir ištirti dirvos ir augmenijos aplink elektrinę pavyzdžiai. Juose rasta neįtikėtinai daug radioaktyvių medžiagų. Švedija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių buvo užpulta klastingo, tylaus, nematomo, bespalvio, bekvapio žudiko.


Beveik prieš parą iki aprašytų įvykių, Leonidas Teletnikovas, Černobilio atominės elektrinės priešgaisrinės apsaugos viršininkas ilsėjosi namie. Jis turėjo kelias laisvas dienas ir iš anksto džiaugėsi būsimu poilsiu. Tačiau balandžio 26 dieną apie pusę dviejų nakties suskambėjęs telefonas, abejingu budinčio balsu jį informavo, kad atominėje elektrinėje įvyko “incidentas”. [...]

Hirosima ir Nagasakis - du Japonijos miestai, žinomi visame pasaulyje. Tik deja, pažymėti ne šlovingais pasiekimais, o mirtimis ir atominės eros pranašais. Po ugnies žybsnio ir grybo pavidalo debesies 1945 metų rugpjūčio 6 dieną prasidėjo atominė era. Išvakarėse – rugpjūčio 5 dienos popietę prezidentas Trumenas leido panaudoti bombą „Little Boy“ prieš japonus. Tą patį vakarą pulkininkas Tibbets nusprendė pavadinti bombą skraidysiantį lėktuvą savo motinos vardu – „Enola Gay“. Išaušęs rytojus tūkstančiams japonų atnešė mirtį ir kančias...

Hirosima (jap. Hiroshima – „Plati sala“) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono Honšiū (didžiausios Japonijos salos) vakaruose miestas. Pasaulyje jis labiausiai išgarsėjo kaip pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba (Hirosimos ir Nagasakio atominio bombardavimo metu).

Miesto pavadinimas kilo nuo reljefo. Oto upė, tekėdama iš Tiugoku kalnų, dalinasi į atšakas, kurios prieš pat žiotis, atsiveriančias į Vidinę jūrą, suformuoja 6 salas. Šiose salose ir įsikūręs Hirosima miestas. Miestas išsidėstęs prie kalvų šlaitų tik truputi aukščiau jūros lygio.

Atominio bombardavimo metu Hirosima užėmė apie 26 kvadratinių kilometrų ploto teritoriją iš kurių tik 7 kvadratiniai kilometrai buvo pilnai apstatyti. Tuometiniame mieste nebuvo aiškiai išskirtų pramoninių, gyvenamųjų ir komercinių rajonų. 75 % miestiečių telkėsi tankiai apstatytame miesto centre. Miesto rytuose stūksojo vienintelė kalva, galėjusi nors kiek apsaugoti nuo branduolinio sprogimo bangos. Gi likusi miesto dalis buco visiškai neapsaugota. [...]